Fendomo asmenybės

Gediminas Beresnevičius

Rolandas Maskoliūnas

Petras Jankauskas

Stanislovas Sliužinskas

Silvestras Sinkus

Audronė Vodzinskaitė - Stadje

Elzė Hamilton

Gediminas Kulikauskas

Justinas Žilinskas

Edvinas Klimenka

Žaneta Gasytė

Vladas Buragas

Arnoldas Kalnikas

Aivaras Tamulaitis

Egidijus Skrickas

Sąrašas dar tik sudaromas.

FENDOMO ASMENYBĖS. DETALESNĖ INFORMACIJA.

PETRAS JANKAUSKAS

(g. 1973). Jis vienas ŽFK "Fajetų" (1991 - 04 - 02) įkūrėjų, aktyviai padėjęs augti ir plėtoti minėtam fantastų klubui, talkininkavęs leidžiant pirmuosius fenzino "Vilties daigas" numerius. P.Jankauskas dar vaikystėje pradėjo aktyviai domėtis fantastika ir yra vienas kartografinės fantastikos Lietuvoje pradininkų, pirmuosius fantastlapius pradėjęs kurti nuo 1982 m. Šis fantastikos mėgėjas apie 1988 - 1989 m. sukūrė vieną didžiausių, įdomiausių ir sudėtingiausių savo fantastlapių, sąlyginai vadinamą "Superfantastlapį", o 1991 m. pavasarį sudarė "Dearnio" ("Kleimombo") pasaulio fantastinį žemėlapį, kurio kopiją iš originalo atidžiai perbraižė A.Kalnikas. Fantastikos tinklalapyje numatome publikuoti šį kūrinį. Pastarasis fantastlapis buvo su detaliais paaiškininmais, tad visiškai atitinka  visavertės kartofantijos kanonus. P.Jankauskas yra sukūrės ne vieną sudėtingą fantastinių pasaulių žemėlapį. Keletą sudėtingesnių kartofantijos kūrinių sudarė drauge su A.Kalniku. Vienas įdomesnių - "Griafongo pasaulis" (1989 m.) ir "Niekieno žemė" (1990 m.). Naudojantis šiais fantastiniais žemėlapiais mėginta parašyti literatūrinius fantastinius kūrinius. Labiausiai pasisekęs "Niekieno žemės" kartografinės fantastikos kūrinys. Pagal jį A.Kalnikas rašė fantastinė trilogiją "Niekieno žemė", o Petras Jankauskas - savo savarankišką kūrinį, kurio, deja, nebaigė. Keletą kartų minimasis autorius drauge su A.Kalniku braižė pavienius fantastinių pasaulių žemėlapius. Vienas įdomesnių - "Zekyvo žemynas", kurtas dešimto dešimtmečio pradžioje. Pastarąjame fantastlapyje fantastai vietoves ir geografinius objektus pavadino tik konkurse "Pavadinimas" pateiktais įdomiausiais, originaliausiais ir skambiausiais pavadinimais.

Beje, P.Jankauskas yra sukūręs ir literatūrinius fantastikos kūrinius. Labiau žinomi šie: "Penki erenautai" (1987 m.), "Juodųjų ąžuolų šalyje" (1989 m.), "Mėlynveidė mergička" (1988 m.), "Vilko kauksmas" (1988 m.), "Trečiaisis testamentas" (1990 m.), "Žingsnis į naują amžių" (1991 m.), Traiho žemė" (1990 m.) ir kiti. Labiausiai pasisekusi yra autoriaus parašytoji "Traiho žemė". P.Jankauskas ir A.Kalnikas drauge rašė keletą bendrų literatūrinių bandymų. Pirmą kartą - "Amžinasis variklis" (1987 m.), "Ar verta gyventi?" (1989 m.) ir "Žmogus gamtos tvarinys" (1989 m.). Abu fantastikos mėgėjai sudarė neoficialią kūrybinį tandemą "AKPJ", kuris savo laiku visiškai pasiteisino. P.Jankauskui už respublikiniui konkursui "Visata ir žmogus" pateiktą fantastinę apysaką "Traiho žemė" skirta trečioji vieta.

Petro fantastiniai kūriniai dažniausiai buvo nuotykinio pobūdžio, tačiau visiems darbams būdingas bruožas - nuoseklus ir įdomus pasakojimo stilius ir logiškos istorijos. Autoriaus kūryba nestokojo įdomių tam laikmečiui fantastinių idėjų. P.Jankausko darbuose taip pat nemažai paprastos filosofijos, minčių pamąstymui įvairiomis, socialinėmis, politinėmis, ekologijos ir etikos temomis.

Petras Jankauskas nuo 1986 m. sudarinėjo ir išleido savo fantastikos fenzinus. Pirmasis jų - "Fantastas apie visatą". Pastarasis parengtas buvo tų metų rugpjūčio pradžioje. 1987 m. buvo išleista "Mūsų pastogėje" - tuo metu  pakankamai įdomaus turinio fenzinas. Vėliau autorius parengė ir išleido po keletą "AKPJ" (1988), "NNN" (1989)  ir "Nuo minus begalybės iki plius begalybės" leidinių numerių. P.Jankauskas 1991 m. parengė pirmą Lietuvoje vien kartografinei fantastikai skirtą mažatiražį leidinuką. Autorius savo fenzinus rašė ranka, o daugino per kalkę. Kai kurie fenzinai arba jų numeriai buvo vienetiniai.

P.Jankauskas iš aktyvios fantastikos mėgėjų veiklos pasitraukė apie 1993 m. Šiuo metu mano žiniomis gyvena Plungėje, fantastika domisi tik pasyvia forma.

ARNOLDAS KALNIKAS g. 1971 m.

VLADAS BURAGAS g. 1953 m.

GEDIMINAS BERESNEVIČIUS g. 1957 m.