Rašytojai fantastai
ĮVADAS. LIETUVIŠKA FANTASTIKA: AR JI EGZISTUOJA?
Mintys apie rašytojus fantastus ir viską, ką galima pavadinti lietuviška fantastika
Nežinantieji tiesos paklausti dažniausiai trukteli pečiais arba numykia kažką girdėję ar netgi skaitę. Nenuostabu, kad esama tokios padėties, nes mūsiškė fantastinio pobūdžio literatūra bei dailė retomis išimtimis yra lyginama su pasaulinio mąsto autorių kūriniais, nors, tiesą pasakius, klysčiau tvirtindamas, kad lietuviška fantastika yra prasta, žemo lygio ir absoliučiai neperspektyvi. Vien teiginys, jog tėvynainė fantastika gerokai atsilieka nuo pasaulinio masto kūrėjų darbų, žinovams sukeltų įtarimus. Norėdamas aptarti ir apžvelgti susiklosčiusią padėtį ir šį bei tą pakomentuoti, supažindinsiu su jos praeitimi, šiokiadieniais.
Lietuviškos fantastinės literatūros pradžia, galima sakyti, slypi prieškario Lietuvoje. Daug kas turbūt girdėjo apie mįslingąjį Justiną Pilyponį, skaitė arba bent žino nors keletą jo parašytų nuotykinio - kriminalinio pobūdžio apysakų, romanų, apsakymų. Beje, šis žmogus yra lietuviškos nuotykinės fantastikos pradininkas. Tiesa, kai kurie tyrinėtojai, kritikai ir šiaip fantastikos mėgėjai skeptiškai atsiliepia apie šio rašytojo rašinius, netgi apie pagrindinį autoriaus parašytą fantastinį dviejų dalių romaną "Antrasis pasaulio tvanas" (1930 m. - 1934 m.). Šie kritikai linkę manyti įsikalę sau į galvas, kad šiuolaikinės lietuvių fantastikos pradžia tėra tik Vytauto Norbuto (1939-1991 m.) kūriniai, visiškai pamiršdami dar vieną talentingą prozininką, išeivį iš Lietuvos - Igną Šeinių (1889-1959 m.), kuris parašė antifašistinį fantastinį romaną "Sigfried Immerselbe atsijaunina", pasirodžiusį 1934 m. Kaune ir Klemensą Jūrą - Jūraitį, kuris emigravęs į vakarus Vokietijoje parašė fantastinį romaną "Okeanida" (1947).
Jeigu kalbėtume apskritai vien apie lietuvių fantastiką, verta paminėti bene garsiausią lietuvių kilmės fantastą, tiesa, gyvenusį JAV, ir rašiusį angliškai, Algį Budrį (gim. 1931 m.). Jo vardas įtrauktas į 25 ryškiausių XX a. antrosios pusės pasaulinės fantastikos kūrėjų sąrašą, biografija bei kūrybos analizė pateikta Charleso Platto knygoje "Kas rašo mokslinę fantastiką?". 1960 m. Amerikoje pasirodęs A.Budrio romanas "Šelmis Mėnulis" laikomas mokslinės fantastikos klasika, buvo nominuotas žymiausioms fantastikos premijoms. A.Budrys yra parašęs 8 romanus, išleidęs 3 apsakymų rinkinius...
Kitas svetimomis kalbomis rašęs lietuvis - Viktoras Pivonas (gim 1933 m.). Pastarasis nublokštas karo į Vokietiją integravosi į svetimą visuomenę ir iki šiol ten gyvena. Vokiškai parašė keletą knygų. Naujausia jų - "Talisman" (Talismanas, 2010 m.).
Lietuvių kilmės yra dar keli žymūs fantastai, tačiau taipogi rašę ne lietuvių kalba: ižymusis Robertas Šeklis , Rusijos teritorijoje gyvenęs ir kūręs Sergiejus Žemaitis, Kiras Bulyčiovas (Igoris Možeiko) visų jų kūriniai daugiau ar mažiau yra išversti į lietuvių kalbą).
Bene ryškiausias šiuolaikinės lietuviškos fantastikos kūrėjas yra Vytautas Norbutas, gimęs Rietave, savo pirmuosius kūrinius išspausdino gerokai vėliau negu ligi šiolei paminėti autoriai. Tačiau dėl šios priežasties nė neketinu sumenkinti šio kūrėjo kūrinių. V Norbuto apsakymai buvo spausdinti netgi prancūzų fantastikos žurnale "Antares", o paskutinis, jau po mirties išleistas (1991 m.) fantastinis romanas - groteskas "Samariečiai" iki šiol tebėra intelektualiausias ir sudėtingiausias lietuviškos fantastikos pavyzdys. V.Norbutas savo pirmąją knygą ("Nemirtingumo lygtis") išleido 1970 m. Pastaroji knyga taip pat yra vienas geriausių mokslinės fantastikos kūrinių, kurį parašė lietuvos rašytojas fantastas.
Galima pateikti ir išsamesnį lietuvių fantastikos kūrėjų sąrašą. Pakankamai reikšmingi Kazio Paulausko, Banguolio Balaševičiaus, Loretos Latonaitės, Vlado Miniaus, Vlado Mikailionio, Romualdo Kalonaičio, Vlado Burago (Vlabur), plungiškio Stasio Navicko apsakymai ir apysakos bei romanai. Visi šie autoriai labiausiai publikuoti nuo 1964 iki 1994 m.
Naujajai fantastų kartai atstovauja būrys talentingų kūrėjų: Vytautas Ažušilis, Ramūnas Žymantas, Jurga Vikšraitytė, Evaldas Jankauskas, Margarita Lužytė, Lina Darbutailė, Herta Malulionytė, Justinas Žilinskas, Gediminas Kulikauskas, R. Šarpnickis, Diana Butkienė, M. Šyvis, G. K. Ivanickas, R. Drakšas ir daugelis kitų. Tiesa, tik kai kurie iš šių fantastų gali pasigirti išleidę savo kūrinius knygų pavidalu. Jų kūrinius dažniausiai galima pasiskaityti tik fantastikos rinkiniuose, internetiniuose puslapiuose, mėgėjiškuose leidiniuose, išgirsti skaitant savo kūrinius per fantastų suvažiavimus... Išimtis - kelių autorių kūryba.
Nors fantastų dailininkų Lietuvoje nėra tiek gausu, kaip rašančiųjų, bet vis dėlto jų esama. Šiuolaikinės lietuvių fantastinės dailės pradžia - 1980-1990 m., kuomet fantastikos mėgėjai pradėjo kurti naujus klubus, o mėgėjiškuose leidiniuose pasipylė fantastinės iliustracijos, nors užuomazgų būta ir seniau (fantastikos elementų esama M.K.Čiurlionio ir Kazio Šimonio dailėje ir pusšimčiu metų vėliau kūrusio Juozo Aleknavičiaus (1906 – 1987 m.) grafikos darbuose). Verta paminėti kaunietę H. Matulionytę, fantastikos leidiniuose publikavusi kruopščius grafikos darbus; kur kas anksčiau dailės dirvonus pradėjusią akėti I. Srockienę, kurios grafika savita, į niekieno nepanaši. Vėlesniajai kartai priskirti S. Paukštis, E. Leliūna, G. Vaišnoras, O. Šmitaitė...
Fantastine tapyba nedaugelis teužsiima, todėl ryškesnių atstovų nėra, mat kurti tapybos darbų neskatino susidariusios nepalankios aplinkybės. Mėgėjiški ir profesionalūs fantastų leidiniai dažniausiai spausdino tik nespalvotus dailininkų kūrinius, todėl labiausiai vystėsi ir tobulėjo fantastinė grafika. Dabar situacija po mažu keičiasi. Ne vienas autorius savo kūrybą publikuoja internete, todėl įvairiuose puslapiuose randame išsibarsčiusius įdomius progresuojančių kūrėjų darbus.Tiesa, fantastinės dailės kūrėjai retai kada surengia savo kūrinių parodas, nes tokią kūrybą nedažnai toleruoja galerijų ir parodų salių sąvininkai...
Svarbu paminėti, kad Lietuvoje pradėjo formuotis alternatyvinė kartografinė fantastika, kurią sudaro fantastinių žemėlapių, dailės ir literatūros sintezė. Šio proceso pradžia sietina su 1980 m. Pastaroji fantastikos atmaina kol kas vystosi tik mūsų šalyje.Žymiausi šios fantastikos kūrėjai: Arnoldas Kalnikas, Petras Jankauskas, Aivaras Tamulaitis ir Edvinas Klimenka (Fox). Taip pat nuo 1981 m. Lietuvoje ilgą laiko tarpą buvo gausiai leidžiami vadinamieji fenzinai – mėgėjiški nedidelio tiražo žurnaliukai. Žymiausi ir reikšmingiausi - Vilniaus fantastų sudėtingomis sąlygomis leistas "FKB" (1981 - 1982), A.Kalniko 1986 - 1998 m. "Denebolos šviesa" (pradėtas leisti pavadinimu "Tam, kas mėgsta fantastiką"), Vilniaus fantastų klubo "Dorado", Gedimino Beresnevičiaus redaguota "InfoSFera" (1989 - 1998 m.), Pakruojo fantastų "Selija" platinta "Varūna", iki šiol vilniečių fantasčių leidžiama puikios poligrafinės kokybės ir įdomiu turiniu pasžyminčias "Dorado" raganas" (nuo 1994 m.) ir daugelis kitų. Lietuviai gali pasigirti, kad buvo ir yra leidžiamos knygų serijos (“Eridano” Pasaulinės fantastikos aukso fondas, almanachai, fantastinių apsakymų rinkiniai. Kadaise ėjo žurnalai: "Kaukas" (1991 - 1992 m. ir 1997 m.), "Imperija" (2000 - 2001m.), "SFera" (1991 m.). Pirmoji fantastinių knygų serija ("Zenitas") buvo pradėta leisti dar sovietmečiu (1971 - 1992 m.), nors pavienės užsienio autorių knygos spausdintos ir anksčiau pradėtoje "Drąsiųjų kelių" serijoje nuo praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio pradžios... Visi tie bandymai skatino domėjimąsi fantastika ir kaip kultūros bei meno reiškiniu, ir kaip savita, nuo poezijos ir realistinės beletristikos besiskiriančia literatūra.
Kokia bus rytdienos lietuviškoji fantastika? To nedrįsčiau prognozuoti, bet, sprendžiant iš įvairių požymių jai vis dar nelemta išnykti... Baigdamas šią glaustą apžvalgą, noriu pridurti, kad, nepaisant to, jog Lietuvoje fantastinė literatūra bei dailė nėra tokios populiarios kaip, tarkime, Amerikoje, tačiau jau subūrė tam tikrą gerbėjų auditoriją. Dėl to gyvuoja klubai, vis dar organizuojami renginiai. Leidžiami jau anksčiau minėti vadinamieji fenzinai, organizuojami konkursai, o šiuo metu labiausiai plinta klubai, kuriems įtaką daro įvairiūs fantastinio pobūdžio žaidimai, ir jų inicijuoti renginiai – vaidmenų, lauko žaidynės.
Papildoma informacija:
3. https://lt.wikipedia.org/wiki/Fantastika
4. Apie "Zenito" fantastinių knygų seriją: https://lt.wikipedia.org/wiki/Zenitas_(knyg%C5%B3_serija)
5. Apie "Drąsiųjų kelių" knygų seriją, kurioje buvo įterpiami ir fantastiniai kūriniai (čia tik kai kurios knygos, išsamios informacijos dar vis ieškau): https://www.suknyga.lt/serija/drasiuju-keliai/15
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------
LIETUVOS RAŠYTOJŲ FANTASTŲ, VERTĖJŲ IR PUBLICISTŲ SĄRAŠAS
Sąraše pateikti ne tik tie rašytojai fantastai, kurie išleido kūrinius knygų pavidalu, bet ir tie, kurių kūryba publikuota tik periodikoje, fenzinuose. Taip pat pateikiu ir tuos fantastikos kūrėjus, kurie niekur oficialiai neslelbė savo kūrybos. Į sąrašą įtraukiu ir žymesnius vertėjus, kurie vertė fantastiką iš kitų kalbų arba atvirkščiai. Pagal šį sąrašą vėliau bus pėtojamas visų kūrėjų fantastų sąvadas. Čia pateiktas sąrašas nėra baigtinis, tad bus papildomas, nuolat patikslinamas, taisomas. Šiuo metu tai 165 daugiau ar mažiau fantastiką rašę žmonės. Ne tiek jau ir mažai tokiam menkam kraštui - mūsų Lietuvai. Tiesa, čia pateikiu duomenis nuo 1930 m.
Pavardės pateiktos abėcėline tvarka. Po pavardės parašyta kiek tas asmuo išleido knygų (duomenys bus dar tikslinami, papildomi ir taisomi, jei reikia). Be to rasite pažymėjimus kuo tie žmonės dar užsiėmė: R - rašytojas fantastas; M - mėgėjas rašytojas, D - literatūrinių konkursų dalyvis. RR - mišria kūryba užsiėmęs žmogus. Asmenys, kurie rašė publicistiką ir kitus staipsnius pažymėti raide P, o vertėjai - V. Taip pat rasite asmenis - fendomo asmenybes. Jie pažymėti FA. Fenzinų leidėjai žymimi - FZ.
Abadaševas Igoris. 1, R
Akelaitis Arvydas. 0, M, FA, D
Almis. 0, M, D
Almanis Andrius. 0, M, D
Alkauskas A. 0, M
Andžius Remigijus. 0, M, D
Anikanovas Darius. 0, M, D
Antanavičiūtė K. 0, M
Avižienis Darius. 0, M, D
Ažušilis Vytautas 3, R
Babičius G. 0, M
Balaševičius Banguolis. 4, R
Balkis Gerardas. 0, M
Baltkojytė Audronė. 0, M
Banevičius Gintaras - Lordas. O, M, P
Barčiauskas G.
Bartuška V.
Baronaitė V.
Bartkus R.
Beresnevičius Gediminas. 0, FZ, FA, P
Beresnevičius Gintaras. 0, M, RR
Bernatavičiūtė Rima. 0, M, D
Bernotaitė Sandra. 0, M, D
Bielskis Virginijus. 4, RR, M, D
Biržulis J.
Bobinaitė Rita. 0, M, D
Bočiarovas Justinas
Breivytė A.
Bruzgelevičius K.
Bražukaitė Živilė
Broliai Tomdykai (Alfonsas Burčikas ir Jonas Burčikas). 1, R
Budinas Saulius. 0, FZ, M, D
Bulota Jonas. 0, RR, M
Bulota Juozas (Dovainis B.). 0, RR, M
Budrys Algis. 19 (?) R
Buragas Vladas. 0 (7) RR, FA
Burauskas J.
Butkienė Diana. 0, FA, M, P, FZ
Cizas A. 0, M
Česnulevičius J.
Dagilytė A. 0, M, D
Darbutaitė Lina. 0, FA, D
Deimantaitė D.
Dilytė Asta. 0, M, D
Diržininkas J.
Dobilas Donatas. 0, M
Dovydaitis J.
Drakšas Romualdas. 5, RR
Dundulytė J.
Francaitė L. 0, M
Hamilton Elzė. 0, FA, M, FZ, D
Gasytė Žaneta. 0, M, D, FZ
Grebikas V. 0, M
Greičius Simonas. 0, M
Grėbliūnas A. 0, M
Gricius Zenonas. 0, M
Grinevičius Marius
Gurskytė Snieguolė
Ivanickas G. K. 1, R, FA, D
Ivanauskaitė Jurga. 1(?) RR
Ivoncius Alvydas. 0, M, P
Jadinkienė Irena. 0, M, D
Jakubonytė Dalia. 0, M
Jančiauskaitė Inga. 0, M, D
Jankauskas Evaldas. 1, R
Jankauskas Petras. 0, M, FZ, FA, D, P
Januševičiūtė Sandra. 0, M
Janušonis S. 0, M
Jarmalaitė Ramunė. 0, M
Jauniškis Bronius. 1 (?), RR
Jotka D. 0, M
Jurčius Arūnas 0, M, D
Jurevičiūtė Sigita. 0, M, D
Jurkonis A.
Jurskytė Snieguolė. 0, M, D
Juzėnas E.
Jūra - Jūraitis Klemensas. 1, R
Kalnikas Arnoldas. 0 (MKN - 5), M, FZ, D, P
Kalonaitis Romualdas. 1 (?), RR
Kanišauskas Saulius. 1 (?), RR
Kapočiūtė A.
Kiškėnas Tadas. 0, M, D
Klimenka Edvinas, 0, M, FZ, D, FA
Korsakas Mindaugas. 0, M, FA, D
Kulikauskas Gediminas. 0, M, FA, FZ, P, D
Kulvinskas Donatas. 0, M
Kundrotas Saulius Tomas. 1(?), RR
Kratulis A.
Krivis U.
Krušna S. 0, M, FZ
Kvedaras V.
Laisvūnas V.
Latonaitė Loreta. 3, R
Latonas Valdas. 0, M, D
Laucius J. 0, RR
Lekevičius E.
Liebutė Dovilė
Lukoševičius Žilvinas
Lukša Alb.
Lužytė Margarita. 3(?), RR, D, FA
Maskoliūnas Rolandas. 0, FA, M
Matulionytė Herta. 1(?) M, FA, D
Mateika Matas. 1, R
Markevičius Linas
Maželis G.
Meliūkštis Algimantas. 0, M, FZ, D
Meliūnaitė V.
Meškauskaitė Neringa. 0, M, FZ, D, FA
Mėčiuvienė Julija. 0, M, RR
Mikailionis Vaclovas. 0, R
Minkevičiūtė Daiva. 0, M, D
Misevičius Vytautas. 1 (?) RR
Misevičius V. A. 0 (?), M (?), RR (?)
Minius Vladas. 2, R
Naraškevičius P.
Nauronaitė Danutė. 0, M, FA, D
Navickas Stasys. 0(1), RR, M
Nemronas Fergesas K. 0, M, D
Norbutas Vytautas. 4, R, V
Nėnius Gytis. 0, M, D
Ozolas R.
Peleckis Mindaugas. 2, RR
Petrulis Ramūnas. 0. M. D
Piliponis Justinas. R
Pivonas Viktoras. 4 (?), R
Poteliūnaitė S. 0, M
Povilaitis Almintas. 0, M, D
Planitas R. 0, M
Rebždaitė A. 0, M, D
Rekevičius K. 1, R
Sinkus Silvestras. 4, R, FA
Silickaitė Regina. 0, M
Silickas Henrikas. 0, M.
Skuolytė D. 1, R
Sliužinskas Stanislovas. 1, R, FA
Smilgys V. 0, M
Solovjova K. 0, M
Stadje - Vodzinskaitė Audronė. 0, M, FA, FZ
Strockienė Janina. 0, M, FA, FZ
Stumbras Ernis. 0, M, D
Šablevičiūtė Ieva. 0, M
Šalaševičius A. 0, M
Šantaras Egidijus. 0 (1?), M, D
Šaulienė V. 0, M
Šeinius Ignas. 1, RR
Šerkšnaitė Gerda. O, M, D
Šimaitis Dainius. 0, M, D
Šyvis M. 0, M, D
Tamulaitis Aivaras. 0, M, D. P. FZ, FA
Tapinas Andrius. 1, M, FA, D, V
Tarabilda R. 0, M
Turlaitė Toma. 0, M, D
Urbonas Linas. 0, M, D
Urniežius Edvinas. 0, M, D
Vadluga Dalius. 0, M, D
Vaina J. 0, M
Valius K. 0, M
Valšys Darius. 1, M, R
Vanagas R. 0, M
Variakojis Faustas. 0, M
Varnelienė Adolfina, 0, RR
Vasiliauskaitė Laura. 0, M, D
Vikšraitytė Jurga. 1. R
Vlaščenko E. 0, M
Višakis J.N. 0, M
Zabielskas Marius. 0, M
Zdanauskas Darius. 0, M, D
Žilinskaitė. 2 (?), RR
Žymantas L. 0, M
Žimantas Ramūnas. 0, M, D, FA
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
VYTAUTAS NORBUTAS Gimė: 1939-12-24 Mirė: 1991-04-13
Aš nenoriu būti originaliu ir nepakartojamu, noriu, kad pasiektų žmones tai, kas jiems praverstų. (V.Norbutas)
Vytautas Norbutas - vienas iškiliausių fantastikos kūrėjų Lietuvoje. Jis neretai vadinamas šiuolaikinės lietuviškos fantastikos pradininku, ir iki šiol jo kūryba pakankamai aukštai vertinama.
Rašytojas gimė 1939 m. gruodžio 24 d. Rietave (Plungės raj.). 1956 m. baigė Rietavo vidurinę mokyklą, vėliau įstojo ir studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute lietuvių kalbos ir literatūros fakultete. Būsimas rašytojas fantastas besimokydamas paskutiniajame kurse patyrė skaudžią dvasinę traumą, dėl to nebaigė studijų. Metęs mokslus dirbo Kauno respublikinėje „Raudonojo kryžiaus“ sanatorijoje meno vadovu. 1963 m. vedė, išsikėlė gyventi į Kėdainius. Po metų gimė sūnus.
Laikui bėgant, V. Norbutas dirbo elektriku, vėliau Naftos žvalgybos ekspedicijoje, po to skyriaus vedėju Plungės raj. Laikraštyje „Kibirkštis“ (dabar „Žemaitis“), korektoriumi „Tarybinėje Klaipėdoje“ (šiuo metu leidinys vadinasi „Klaipėda“). Nuo 1976 metų atsidėjo vien kūrybiniam darbui.
1990 m. rašytojas įstojo į nepriklausomą Rašytojų sąjungą, buvo priimtas į Žemaitijos rašytojų sąjungą. Tais pačiais metais dalyvavo pirmajame fantastikos mėgėjų suvažiavime Lietuvoje „Lituanicon’ 90“, kuris vyko Kaune.
Iki pat mirties gyveno Kalakutiškių kaime, netoli Rietavo. Mirtis jį pasiglemžė staiga, tyliai ir paslaptingai. Rašytojas mirė 1991 m. balandžio 13 d.
Vytautas Norbutas nekantraudamas laukė savo trečiosios knygos Samariečiai pasirodymo, kurią savo lėšomis skubėjo išleisti jo sūnus. Rašė dar vieną kūrinį, sąlyginai pavadintą Svetimų stichijų nelaisvėje. Bet rašytojo gyvenimas sustojo. Liko nebaigti kūriniai ir mįslingos istorijos apie jį.
Pirmieji apsakymai publikuoti buvo „Pergalės“ (dabar „Metai“) žurnale 1968 m. 1970 m. „Vagos“ leidykla išleido pirmąją autoriaus fantastinę knygą – fantastinę apysakąNemirtingumo lygtis. Po dviejų metų pasirodė ir antroji fantastikos knyga – Skorpiono ženklas. Joje išspausdinti saviti ir originalūs rašytojo fantasto kūriniai. Apsakymuose atsispindi autoriaus požiūris į žmogų, nors kūriniuose gausu tuo laikmečiu novatoriškų minčių ir idėjų. Kaip ir daugelis tuo metu kūrusių lietuvių fantastų, autorius nepataikavo privalomai madai liaupsinti tarybinę santvarką, komunizmo privalumus. V. Norbutas visuose kūriniuose akcentuoja žmogaus ir techninės - mokslinės pažangos sąveiką. Dėl to rašytojo apsakymuose ir apysakose nerasime nuotykinės fantastikos elementų. Jo kūryba – išgryninta mokslinė fantastika, kurios ilgaamžiškumas slypi kokybėje ir įžvalgume. Fantastas akivaizdžiai orientavosi į ateitį, todėl ir dabar jo kūryba nėra morališkai pasenusi.
Vytautas Norbutas užsiėmė ir vertimais. 1974 m. „Vaga“ išleido jo išverstą V. Savčenkos knygą „Savęs atradimas“. Tais pačiais metais laikraštyje „Kibirkštis“ publikavo dar tuomet tik rašomo fantastinio grotesko Samariečiai ištraukas. 1988 m. šio kūrinio fragmentai buvo išspausdinti ir „Tarybinėje Klaipėdoje“. Devintajame dvidešimto amžiaus dešimtmetyje (1986 –1988 m.) apsakymai Septynių žvaigždžių žvaigždyne, Pro laiko uždangą ir 222, Sirijus buvo publikuoti prancūzų mokslinės fantastikos žurnale „Antanes“, leidžiamame leidėjo ir vertėjo Žano Pjero Mumono. 1988 m. rašytojo kūryba buvo įtraukta į pirmąjį lietuviškos fantastikos apsakymų rinkinį „Turangitas“, kurį sudarė G. Beresnevičius.
1991 metais, jau po fantasto mirties, pasirodė Samariečiai – knyga, kurios autorius nebesulaukė... Samariečiai – pagrįstai pavadinti fantastiniu grotesku. Savitu humoru V. Norbutas projektuoja totalitarinės visuomenės paveikslą. Tai ryški aliuzija į tarybinę santvarką ir partinius veikėjus, kitus asmenis, kurie figūravo tų laikų aplinkoje. Kūrinys nėra pigus ir lengvas skaitalas, skirtas atsipalaidavimui, lengvam laiko „užmušinėjimui”, bet vertingas įdomiu turiniu, verčiančiais pamąstyti skyriais. Dėl aštrios ir neužslėptos totalitarizmo kritikos šis kūrinys daugelį metų buvo leidyklų atmetinėjamas dėl savaime suprantamų tais laikais dalykų. Autorius buvo priverstas daug kartų perrašinėti groteską pagal leidėjų įgeidžius. Šios ir kitos nesėkmės (patirta trauma po avarijos ir kt.) gerokai atsiliepė rašytojo sveikatai.
Vytautas Norbutas per savo neilgą gyvenimą taip pat parešė nemažai poezijos kūrinių, tačiau tik prieš keletą metų eiles drauge su neskelbtais fantastikos kūriniais pavyko išleisti knygos pavidalu.
Šiuo metu Vytauto Norbuto kūryba yra nepelnytai primiršta. Apie ją užsimena tik lietuvišką fantastiką tyrinėjantys mėgėjai ir skaitytojai, kurie neabejingi tautiečių fantastikos palikimui…
Originali kūryba:
Samariečiai : fantast. groteskas (su ne itin linksmais intarpais). - Vilnius : Valst. leidybos centras, 1991. - 232 p.
Skorpiono ženklas: fantastiniai. apsakymai. - Vilnius : Vaga, 1972. - 190 p.
Nemirtingumo lygtis: mokslinė fantastinė apysaka. - Vilnius : Vaga, 1970. - 250 p.
Dievo fantazio sūnus: mokslinė fantastika ir poezija. Kėdainiai : R. Šukienės leidykla, 2009.- 200 p.
Vertimas:
Savčenka V.I. Savęs atradimas : [moksl.-fantast. romanas] / iš rusų k. vertė V. Norbutas. - Vilnius : Vaga, 1974. - 286 p.
Straipsnį, remiantis įvairiais šaltiniais, parašė A.Kalnikas. Pirmąkart tekstas publikuotas literatūrinėje svetainėje www.rasyk.lt slapyvardžiu Tylusis Monstras.
Papildoma informacija apie rašytoją:
1. https://www.zemaiciolaikrastis.lt/article/articleview/4431/1/206/
2. https://www.zemaiciolaikrastis.lt/article/articleview/2671/1/169/
3. https://www.samogit.lt/kultura/Riet_rasytojai.htm
Straipsnis iš "Tarybinės Klaipėdos", kurį parašė Vladas Buragas (Vlabur) :
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
ROMUALDAS DRAKŠAS g. 1971 m. gegužės 29 d.
Romualdas Drakšas – teisininkas, teisėtyrininkas penalistas, advokatas, teisės pedagogas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius, Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto docentas, rašytojas fantastas.
Išleistos fantastinės knygos:
Žmogus. Pabudimas (romanas), issuu.com/eugrimas/docs/zmogus
Žmonija (romanas),
Raganiaus karas (romanas),
Paskutinis angelo skrydis (romanas),
Antarktida. Pradžios knyga (romanas). Justitia, 2011 m., 216 psl.
Plačiau apie autorių:
1. https://lt.wikipedia.org/wiki/Romualdas_Drak%C5%A1as
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
KAZYS PAULAUSKAS. Gimė 1934.01.07 Tauragėje.
Paulauskas Kazys, prozininkas, fantastas.
Gimė Tautagėje. Baigė Vilniaus pedagoginį institutą, po ilgą laiką mokytojavo Panevėžyje.
Išleistos knygos:
Dorado: mokslinė fantastinė apysaka. - Vilnius: Vaga, 1971.
Argonautų laivas: mokslinė fantastinė apysaka. - Vilnius: Vaga, 1979.
Saulės sūnus: fantastinė apysaka. - Vilnius: Vaga, 1983.
Deimo efektas: fantastinė apysaka. - Vilius: Vyturys, 1986.
Laukesos aitvaras: mokslinės fantastikos romanas. - Vilnius: Alka, 1992.
Apokalipsė: pasaulio pabaiga 1999 m.? - Vilnius: Alka, 1994.
Akmenuotame Letos krante: apysaka; Bėgančioji ledo lytimi: romanas. - Ginkūnai (Šiaulių raj.): Jona, 1997.
Pasaulio paslaptys: faktai, kontaktai, katastrofos, prognozės, mįslės. - Vilnius: Alka, 1998.
NSO kasdienybė: įvykiai, pranešimai, hipotezės. - Panevėžys: R. Magilienės įmonė "Magilė", 2003.
Lėlytė: romanas. - Panevėžys: R. Magilienės įmonė "Magilė", 2004.
Parengė:
Bermudų trikampio paslaptys / pagal Charles Berlitz knygą "The Bermuda triangle" parengė K. Paulauskas. - Vilnius: Alka, 1992.
Gyvenimas po mirties / pagal Ch. Berlitz kn. "The Bermuda Triangle" parengė K. Paulauskas; pagal R. Moody publ. parengė A. Matiukas. - Vilnius: Alka, 1992.
Papildoma informacija:
1. kauno.diena.lt/dienrastis/priedai/draugai/kazys-paulauskas-fantasto-dovana-jaunimui-106854
Straipsnis iš "Tarybinės Klaipėdos", kurį parašė Vladas Buragas (Vlabur) 1988 m.
